Skyrybos daugeliui šeimų tampa vienu didžiausių gyvenimo iššūkių. Nors suaugusieji supranta, kad jų santykiai baigėsi, vaikui tai atrodo kaip staigus pasaulio griuvimas. Jis gali jausti nerimą, pyktį, kaltę ar net baimę būti paliktas. Mažieji dažnai nesuvokia suaugusiųjų problemų sudėtingumo, todėl jų emocijos kyla iš nesaugumo jausmo.
Tyrimai rodo, kad vaikai skyrybų metu neretai jaučia didelį stresą, kuris gali paveikti jų mokymąsi, bendravimą su bendraamžiais ir pasitikėjimą savimi. Tačiau tinkamai pasirūpinus jų emocine gerove, šias pasekmes galima sumažinti arba visiškai išvengti.
Emocinė reakcija pagal vaiko amžių
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai (2–6 m.) dažnai bijo, kad liks be tėvų. Jie tampa neramūs, pradeda bijoti miegoti vieni, gali regresuoti į ankstesnį elgesį – pvz., vėl prašyti sauskelnės ar bijoti darželio.
- Pradinukai (7–11 m.) neretai kaltina save dėl skyrybų, pradeda prarasti koncentraciją moksluose, išgyvena liūdesį ar pyktį.
- Paaugliai (12–17 m.) dažniau reaguoja maištavimu. Jie gali vengti bendravimo su tėvais, ieškoti paramos tarp draugų ar net užsisklęsti savyje.
Svarbu prisiminti: visi šie jausmai yra natūralūs. Tėvų užduotis – padėti vaikams juos suprasti ir saugiai išgyventi.
Kaip tėvai gali padėti vaikams po skyrybų?
- Atvirai kalbėkitės. Vaikai turi suprasti, kad skyrybos – ne jų kaltė. Paaiškinkite paprastais žodžiais, kas vyksta, ir atsakykite į jų klausimus.
- Išlaikykite rutiną. Pastovumas padeda vaikams jaustis saugiau. Net jei šeimos struktūra keičiasi, dienos ritmas turėtų išlikti kuo panašesnis.
- Užtikrinkite abiejų tėvų ryšį. Net jei santykiai tarp buvusių partnerių įtempti, vaikui būtina išlaikyti artimą kontaktą su abiem.
- Leiskite išreikšti jausmus. Vaikai turi teisę pykti, verkti ar liūdėti. Neslopinkite emocijų, bet padėkite jas įvardyti ir suprasti.
- Ieškokite profesionalios pagalbos. Psichologo konsultacijos naudinga priemonė tiek vaikui, tiek tėvams, kad situacija netaptų per sunki.
Dažniausios klaidos, kurias daro tėvai
Skyrybų metu tėvai, patys išgyvendami stresą, kartais nesąmoningai kenkia vaikams. Dažniausios klaidos:
- Vaiko naudojimas kaip tarpininko. Nereikėtų perduoti žinučių ar prašymų per vaiką.
- Neigiami komentarai apie kitą tėvą. Tai skaudina vaiką, nes jis myli abu tėvus.
- Skubus naujo partnerio pristatymas. Vaikui reikia laiko susitaikyti su pokyčiais, todėl pernelyg greiti sprendimai gali kelti nerimą.
Kaip užtikrinti ilgalaikę vaiko gerovę po skyrybų?
Ilgainiui skyrybos nebūtinai turi būti žalingos. Jei tėvai išlaiko pagarbų bendravimą, bendradarbiauja ir suteikia vaikui meilę bei dėmesį, jis gali augti darniai. Vaikui svarbiausia žinoti, kad jis yra mylimas ir kad abu tėvai, nors ir gyvena atskirai, išlieka svarbia jo gyvenimo dalimi.
Be to, skyrybos gali netgi turėti pozityvų poveikį – vaikai mokosi, kad sunkias situacijas galima įveikti brandžiai ir atsakingai. Tokia patirtis ugdo atsparumą, empatiją ir gebėjimą suprasti kitus žmones.
Plačiau apie skyrybas ir joms skirtą turinį rasite svetainėje Nekartu, kuri rūpinasi šia tema bei dalinasi aktualia informacija.
