Žmonių emocijos ir fizinė sveikata neabejotinai yra susiję. Jei kas nors atsitiks vienoje vietoje, tai nukentės ir kita. Neigiamos emocijos dažnai sukelia fizines ligas, tokias kaip įtampa, galvos ar skrandžio ligos, kai jaučiame skausmą, retai jaučiamės nelaimingi. Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia sveikatą kaip visišką fizinės, psichinės ir socialinės adaptacijos būseną. Vakarų pasaulyje žmonės vis daugiau dėmesio skiria vaikų emocinio intelekto ugdymui.
Kas yra emocinis intelektas ir kodėl svarbu ugdyti emocinį intelektą?
Emocinis intelektas nėra jokia naujiena. Anksčiau tai dažnai buvo vadinama žmogaus branda, išmintimi ar psichine sveikata. Emocinis intelektas – tai žmogaus asmeniniai ir tarpasmeniniai įgūdžiai, padedantys užtikrinti žmogaus emocinį ir dvasinį lankstumą, leidžia patirti įvairius jausmus: laimę, depresiją, skausmą, liūdesį, netektį ir kt. Norėdami ugdyti žmones su aukštu EQ, turime ugdyti keturis pagrindinius laimės jausmus: protinį, fizinį, emocinį ir dvasinį. Mokyklos ilgą laiką kreipdavo dėmesį tik į fizinių ir protinių gebėjimų ugdymą, retai – į dvasinių aspektų ugdymą, o į emocinį intelektą – beveik. Džiugu, kad mokytojai šiais laikais tampa vis emociškai raštingesni. Jie suvokia darnos ir harmonijos svarbą, stengiasi ugdyti mokinių emocinį intelektą. Žvelgiant į emociniam intelektui būdingas tarpasmenines kompetencijas, verta paminėti, jog gebantis valdyti savo emocijas ir mokantis suprasti kitus mokinys yra patikimas. Jis nėra impulsyvus, moka susivaldyti ribinėse situacijose, todėl mažiau konfliktuoja su aplinkiniais. Aukšto emocinio intelekto mokinys visada išklausys ir šalia esantį, gebės įsijausti į jo jausmus ir taip suvaldyti konfliktą. Tokie mokiniai pasižymi atvirumu, mokėjimu įvardinti, kaip jie jaučiasi, todėl mokytojui nereikia spėlioti apie vaiko emocinę būklę. Emociškai raštingi vaikai puikiai gali dirbti grupėmis, jiems sekasi bendradarbiauti su kitais ir esant reikalui juos paremti. Tokie vaikai moka efektyviai padėti ir palaikyti šalia esantįjį. Tai visai vaiko, ypač paauglio aplinkai daug lengviau dirbti ir bendradarbiauti su emociškai išsilavinusiu vaiku, nes taip galima pasiekti geresnių rezultatų. Mokytojas turi lavinti emocinį vaiko intelektą, nes taip padės ne tik pačiam vaikui, bet ir visai jo aplinkai, o kartu ir sau.
Kaip ugdyti mokinių emocinį intelektą?
Savo mikroklimatą mokytoja gali pajusti tik įėjusi į klasę. Jei tai neigiama – vaikai pikti, nusivylę – šios pamokos net neverta pradėti, nes tai neduos jokios naudos. Vaikų mintys sukasi apie jų jausmus, o ne apie pranešimus, kuriuos jie perduoda. Kiekvienos pamokos pradžioje paklauskite mokinių, kaip jie jaučiasi. Jei matote, kad jie nori kalbėti, leiskite jiems kalbėti. Juk tai komplimentas tau – vaikai tavimi pasitiki, todėl nori pasidalinti savo emocijomis. Jei mokinys vis tiek nekalba, bet matote, kad to labai reikia, kalbėti gali padėti emocingi veidai, emocijų kortelės, emocijų laikrodžiai, siuntimo klausimai ir pan. Turėkite šablonus, kuriuos galite naudoti pagal savo poreikius. Kursą vesti galima tik „atsikratęs“ mikroklimato. Taip nejausite spaudimo, o vaikai dirbs ramiau. Įtraukite mokinius į klasės reikalų sprendimą. Su savo auklėtiniais renkite rytinius pasitarimus, prieš pamokas aptardami svarbiausius klasės reikalus tokius, kaip budėjimo grafikas, artėjanti ekskursija, gimtadienių ar švenčių tradicijos, tėvų susirinkimo organizavimas. Tokie rytiniai reikalai padeda kurti draugišką, pasitikėjimu grįstą atmosferą bei ugdo jaunosios kartos atsakingo elgesio ir pagarbaus bendravimo įgūdžius, kurie yra neatsiejama emocinio intelekto dalis.
Emocinį intelektą, susikaupimą vaikams taip pat padeda ugdyti ir muzika, todėl mokymasis tiek savarankiškai, tiek su profesionaliais mokytojais groti instrumentu ar vokalo pamokos internetu gali padėti vystyti vaikų sąmoningumą.
Na o norintiems palepinti savo vaikus, rekomenduojame juos pasiimti jį į skrydį oro balionu! Daugiau informacijos čia
