Tėvai dažnai negali pasidžiaugti, kad jų mažyliai yra ypač aktyvūs, energingi, smalsūs, linksmi ir drąsūs. Bet ką daryti, kai atžala nedažnai įstringa vietoje – juda kaip vijurkas? Maža to, vaikams greitai pasidarys nuobodu, jie nesugebės susikaupti žaisdami ar bendraudami, tai dažnai trukdo aplinkiniams, kiti vaikai prie aktyvių atrodo beveik visada suirzę ir net agresyvūs. Kūdikis yra hiperaktyvus, tačiau, kaip išleisti tokius vaikus į mokyklą?
Vaikas, kuriam reikia daug meilės, nes hiperaktyvumas būtent tą dažnai ir simbolizuoja
Kai kurie suaugusieji bando pažaboti savo aktyvias neramias atžalas drastiškomis priemonėmis. Tačiau pyktis ir bausmės ne tik nenaudingi, bet ir gali pabloginti situaciją. Vaikas tampa agresyvesnis ir neramesnis. Tėvai nesupranta, kas iš tikrųjų atsitiko, ir ėmė kaltinti save dėl blogo vaikų auklėjimo. Jie net neįtaria, kad namuose yra hiperaktyvus vaikas. Tai ypatingas kūdikis, kuriam reikia daugiau dėmesio ir meilės nei paprastiems vaikams. Labai svarbu, kad tėveliai, auginantys tokius vaikus, kalbėtųsi su mokytojomis, paaiškintų joms, kad šiam mažyliui reikia ypatingo dėmesio. Kol mokytoja stovi šalia tokio vaiko, jis puikiai klausosi ir atlieka visas užduotis. Jai pasitraukus vaikas vėl ima dairytis ir nuobodžiauti. Suprantu, kad mokytojoms nelengva, bet mūsų atžalai reikia tik daugiau dėmesio ir švelnumo.
Net kūdikystėje tokie vaikai būna labai irzlūs, verkia, jiems reikia daugiau dėmesio. Jie dažnai turi pasikartojančių valgymo ar miego sutrikimų. Darželiuose ir mokyklose šie vaikai patiria mokymosi, kalbos, neurologinių ir emocinių sutrikimų. Dėl savo elgesio jie tikrai nėra kalti. Tai psichikos sutrikimas. Hiperaktyvūs vaikai kelia daug rūpesčių ne tik savo tėvams, bet ir mokytojams. Dažnai pasitaiko, kad tokius vaikus atstumia draugai bei mokytojai. Dėl to labai svarbu laiku diagnozuoti šį sutrikimą ir su tokiu mažyliu elgtis taip, kaip pataria specialistai. Anot mamos Renatos, auginančios hiperaktyvų vaiką, iki to laiko, kol buvo diagnozuotas šis sutrikimas, teko nueiti tikrus „kryžiaus kelius“. Tiek darželyje, tiek mokykloje teko iškęsti ne vieną „Linčo teismą“. Tėvams labai sunku susitaikyti su šia vaiko negalia, priimti jį tokį, koks jis yra. Todėl paprastai tėvus užvaldo pyktis, jie pradeda nekęsti ne tik savęs, bet ir savo atžalos. Dažnai būna ir taip, kad tėtis neiškentęs įtampos palieka šeimą. Vienai mamai su tokiu vaikučiu būna dar sunkiau.
Kaip atrodo hiperaktyvūs žmonės?
Tikslaus hiperaktyvių vaikų apibrėžimo nėra, nes tai psichikos sutrikimas, kuris nebuvo iki galo ištirtas. Tačiau specialistai sutaria, kad tai yra kliūtis savikontrolei ir socialinio elgesio ugdymui. Deja, jo išgydyti nepavyks. Tai prasideda vaikystėje ir gali tęstis net iki tol, kol vaikas užaugs. Tokios kliūtys gali turėti neigiamos įtakos vaikų šeimai, mokyklai ir bendruomenės gyvenimui. Psichiatrų teigimu, hiperaktyvių vaikų 3-5 proc. Judriems mažyliams mokykloje ypač sunku, nes čia reikia sukaupti dėmesį. O jiems sudėtinga tai padaryti ilgiau nei kelias minutes. Nors paprastai, anot psichiatrų, hiperaktyvių vaikų intelektas yra normalus, tik jie nesugeba mokytis pagal savo galimybes. Svarbiausia, kad kuo labiau nesiseka tokiems vaikams mokykloje, tuo mažiau jie nori stengtis. Mokykloje impulsyviu savo elgesiu ir emocijomis hiperaktyvūs vaikai dažnai trikdo nusistovėjusią tvarką. Jie blaško ne tik mokytoją, bet ir visą klasę. Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio (parengta tinklaraštininkų), kiekvienu individualiu atveju būtina kreiptis į specialistus tinkamai konsultacijai.
Kaip galima padėti hiperaktyviam, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS) turinčiam vaikui?
- Padėti vaikui įvardinti jo jausmus, emocijas, palaikyti skatinant teigiamą savęs suvokimą ir pranašumų įvardinimą. Vaiko iniciatyvumą, energiją ir fizinę jėgą galima konstruktyviai nukreipti ir paversti privalumu kūrybinėje ar sportinėje veikloje. Teigiamam tikslui siekti nukreiptas hiperaktyvumas gali padėti išpildyti save tarkime baseine, krepšinio ar futbolo aikštelėje ir kt.
- Pagelbėti vaikui sudarant sąlygas lengvesnei koncentracijai, pašalinant dirgiklius pvz.: apsupant jį ramiais vaikais mokykloje ar būrelyje, pasirūpinant tyla ir ramybe namuose rengiant namų darbus.
- Galiausiai — labai svarbus nuoseklumas ir struktūra. Skatinimas atlikti pradėtus darbu iki galo. Visose gyvenimo srityje paaiškinant priežastis ir pasekmes. Komunikuojant su vaiku kliautis ne tik jo klausa, bet ir prisilietimais, akių kontaktu, gestais ir pan.
