Žodis adaptacija reiškia prisitaikyti. Jis pagrįstas jūsų asmeniniais poreikiais surasti jūsų vietą. Šiuo laikotarpiu vaikai patirs sunkumų, įtampą, nerimą, baimę ir stresą. Šie vaiko jausmai ypač stiprūs, nes šis dažnas ir ilgai trunkantis atsiskyrimas nuo artimųjų yra pirmoji vaiko patirtis. O vaikų jausmai tokie stiprūs, kad jie nemoka jų suvaldyti. Jausmas užvaldė juos ir tekėjo laisvai pačiu netinkamiausiu būdu. Pažįstama situacija? Skaitykite toliau ir sužinokite, kokia adaptacija vyksta vaiko gyvenime.
Yra keletas priežasčių, kodėl vaikai, eidami į darželį, gali jausti įtampą:
Pirmoji – atsiskyrimas nuo motinos. Vaikui šeimyninė aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pats būtiniausias poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas suprato, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebėra toks, koks buvo. Tai suvokdamas, vaikas stengsis kovoti dėl šio pagrindinio poreikio: verkia ir protestuoja tol, kol supras, kad taip nėra. Gedi, kol pripras ir pradės jaustis saugus.
Antroji streso priežastis prisitaikymo laikotarpiu – išvykimas iš namų ir nepažįstama aplinka. Net jei vaikas, eidamas į darželį, buvo atskirtas nuo mamos (pavyzdžiui, prieš eidamas į darželį juo rūpinosi auklė arba dažnai buvo paliktas pas senelius), šeimos palikimas ir patekimas į visiškai nepažįstamą aplinką yra didelis spaudimas jam. Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų. bet ir tėvams bei pedagogams.
Kad būtų lengviau suprasti, kaip vaikas jautėsi pirmąją darželio dieną/savaites, pasistenkite prisiminti, kaip jautėtės darželyje pirmą dieną
Galbūt prisimenate pirmą dieną, kai ėjote į mokyklą? Toks įspūdis išliks ilgam. Prisimeni, kaip jautiesi? Net jei jau turite prisitaikymo naujoje vietoje patirties, žinote, ko ruoštis ir ko tikėtis, atėjęs į naują darbą tikite savimi ir galbūt turite panašią darbo patirtį – vis tiek jaučiate spaudimą. Taigi, tai normalu. Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko brolio ar sesės gimimui, ėjimui į darželį – kaip kad neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime. Vaikas tiesiog nepajėgus įsivaizduoti tokios situacijos, to, ko dar nėra patyręs. Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Ir kalba eina ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks (tą jis gal ir galėtų įsivaizduoti), bet labiausiai apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų. Tam vaiko paruošti neįmanoma – vaikas su tuo tiesiog susiduria, kai tai atsitinka, ir turi tai išgyventi. Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės. To labai svarbu nepamiršti.
Sakoma, kad vaikai per maži suvokti savo emocijas, todėl negali valdyti emocijų
Nėra išankstinio nusistatymo apie įsivaizduojamą darželio lankymą, naujus žaislus ateityje, draugus ir užsiėmimus. Tenka laukti, kol vaikai pamažu prisitaikys, susiras naujų draugų, žais žaidimus, pamažu norės eiti į darželį. Tai normalus mažų vaikų emocijų procesas, reikalaujantis supratimo ir kantrybės. Jei vaikas prisitaikymo laikotarpiu nieko nejaučia ir užsisklendžia savyje – dar blogiau. daptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą. Vaikai jaučia, jei tėvai išgyvena stresą. Suaugusieji turi būti atsipalaidavę, pasitikintys savimi ir laimingi. Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio (parengta tinklaraštininkų), kiekvienu individualiu atveju būtina kreiptis į specialistus.
